Peticija dėl pasitraukimo iš Žaliojo kurso
Europos Sąjungos šalių vyriausybių vadovai
Gerbiamieji,
mes, Europos Sąjungos piliečiai, norėtume priminti ES valstybių narių vadovams priežastis, dėl kurių buvo įkurta Europos bendrija. Vienas iš svarbiausių šios tarptautinės organizacijos įkūrimo tikslų buvo bendras Europos tautų siekis užtikrinti saugumą ir gerovę. Tuo tarpu viena po kitos Europos Komisijos (kurios ES piliečiai demokratiškai nekontroliuoja) parengtos, klimatizmo ideologija paremtos direktyvos ir reglamentai veda milijonus Europos šeimų į neturtą ir skurdą.
Ładowanie formularza
Europos Komisijos klimato kaitos politikos tikslų tikriausiai neįmanoma pasiekti, o milžiniškas su tuo susijusias išlaidas padengs šimtai milijonų europiečių. Jie verčiami bergždžiai aukotis ir įgyvendinti brangias investicijas. Europos ekonomikos konkurencingumo sunaikinimas, galimos baudos už namų apšildymą, transporto apmokestinimas, vietinio žemės ūkio likvidavimas arba kelionių apribojimas – tai tik keletas iš daugelio ES politikos, bendrai vadinamos Europos žaliuoju kursu, padarinių. Jos tikslas – iki 2030 m. 55 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (lyginant su 1990 m. lygiu), o iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį. Šis tikslas viršija faktines Europos Sąjungos galimybes. Be to būtina pabrėžti, kad jis nepadės žymiai sumažinti išmetamųjų teršalų, tariamai prisidedančių prie pasaulinės klimato kaitos, kiekio, nes Europos Sąjungos šalys yra atsakingos tik už nedidelę šių teršalų dalį.
Draudimas registruoti vidaus degimo varikliais varomus automobilius, ETS I ir ETS II apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos įvedimas (kuris tiesiogiai paveiks Europos šeimas) ir, galiausiai, statybos direktyva, numatanti baudas už namų šiluminio modernizavimo trūkumą, yra didžiausios (kartu su rytuose vykstančiu karu) šiuolaikinės Europos problemos. Blogiausia, kad tai yra mūsų pačių sukuriamos problemos, kurių galime išvengti. Tolesnis klimatizmo ideologijos laikymasis reikš visuomenės nuskurdinimą, dirbtinai didinant pragyvenimo išlaidas ir neleidžiant patenkinti tokių pagrindinių poreikių kaip šilumos užtikrinimas žiemą ar maisto ruošimas. Tolesnis bandymas įgyvendinti ES klimato kaitos politikos tikslus kelia grėsmę europiečių energetiniam ir finansiniam saugumui. Nenorime grįžti į laikus, kai Europos šeimos nebuvo tikros, kas jų laukia ateityje.
Rūpindamiesi mūsų žemyno gerove ir siekdami išlaikyti stabilumą ir saugumą, reikalaujame, kad nedelsdami nustotumėte įgyvendinti ES klimato kaitos politikos sprendimus, dėl kurių piliečiai patirs nereikalingas išlaidas. Taip pat reikalaujame, kad Europos Vadovų Taryboje būtų imtasi veiksmų, kuriais būtų siekiama visiškai pakeisti Europos Sąjungos ideologinį kursą klimato klausimais.
Europos Sąjungos šalių vyriausybių vadovai
Gerbiamieji,
mes, Europos Sąjungos piliečiai, norėtume priminti ES valstybių narių vadovams priežastis, dėl kurių buvo įkurta Europos bendrija. Vienas iš svarbiausių šios tarptautinės organizacijos įkūrimo tikslų buvo bendras Europos tautų siekis užtikrinti saugumą ir gerovę. Tuo tarpu viena po kitos Europos Komisijos (kurios ES piliečiai demokratiškai nekontroliuoja) parengtos, klimatizmo ideologija paremtos direktyvos ir reglamentai veda milijonus Europos šeimų į neturtą ir skurdą.
Europos Komisijos klimato kaitos politikos tikslų tikriausiai neįmanoma pasiekti, o milžiniškas su tuo susijusias išlaidas padengs šimtai milijonų europiečių. Jie verčiami bergždžiai aukotis ir įgyvendinti brangias investicijas. Europos ekonomikos konkurencingumo sunaikinimas, galimos baudos už namų apšildymą, transporto apmokestinimas, vietinio žemės ūkio likvidavimas arba kelionių apribojimas – tai tik keletas iš daugelio ES politikos, bendrai vadinamos Europos žaliuoju kursu, padarinių. Jos tikslas – iki 2030 m. 55 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (lyginant su 1990 m. lygiu), o iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį. Šis tikslas viršija faktines Europos Sąjungos galimybes. Be to būtina pabrėžti, kad jis nepadės žymiai sumažinti išmetamųjų teršalų, tariamai prisidedančių prie pasaulinės klimato kaitos, kiekio, nes Europos Sąjungos šalys yra atsakingos tik už nedidelę šių teršalų dalį.
Draudimas registruoti vidaus degimo varikliais varomus automobilius, ETS I ir ETS II apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos įvedimas (kuris tiesiogiai paveiks Europos šeimas) ir, galiausiai, statybos direktyva, numatanti baudas už namų šiluminio modernizavimo trūkumą, yra didžiausios (kartu su rytuose vykstančiu karu) šiuolaikinės Europos problemos. Blogiausia, kad tai yra mūsų pačių sukuriamos problemos, kurių galime išvengti. Tolesnis klimatizmo ideologijos laikymasis reikš visuomenės nuskurdinimą, dirbtinai didinant pragyvenimo išlaidas ir neleidžiant patenkinti tokių pagrindinių poreikių kaip šilumos užtikrinimas žiemą ar maisto ruošimas. Tolesnis bandymas įgyvendinti ES klimato kaitos politikos tikslus kelia grėsmę europiečių energetiniam ir finansiniam saugumui. Nenorime grįžti į laikus, kai Europos šeimos nebuvo tikros, kas jų laukia ateityje.
Rūpindamiesi mūsų žemyno gerove ir siekdami išlaikyti stabilumą ir saugumą, reikalaujame, kad nedelsdami nustotumėte įgyvendinti ES klimato kaitos politikos sprendimus, dėl kurių piliečiai patirs nereikalingas išlaidas. Taip pat reikalaujame, kad Europos Vadovų Taryboje būtų imtasi veiksmų, kuriais būtų siekiama visiškai pakeisti Europos Sąjungos ideologinį kursą klimato klausimais.
Europos šeimoms gresia energetinis skurdas
Įgyvendinus keletą ES klimato kaitos politikos direktyvų, bendrai vadinamų Žaliuoju kursu, milijonai šeimų patirs energetinį skurdą. Siekiant kovoti su klimato kaita, beprotiški eurokratų planai numato iki 2050 m. taip pertvarkyti ES ekonomiką, kad būtų pasiektas nulinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas. Šio tikslo bus siekiama ES piliečių sąskaita ir be jokių garantijų, kad jis turės įtakos pasaulio klimatui.
Europos Komisijos duomenimis, 2023 m. 10,6 proc. europiečių negalėjo pakankamai šildyti savo namų. ES klimato politika tik padidins piliečių pragyvenimo išlaidas, ypač elektros energijos ir šildymo kainas.
Daugiausiai sumokės skurdžiausiai gyvenantys asmenys, kurie negali sau leisti tokių investicijų kaip fotovoltinis įrenginys, energijos bankas ar šilumos siurblys.
eurų per metus Europos žaliajam kursui įgyvendinti iki 2050 m.
su klimato kaita susijusių remonto darbų, kuriems trūksta 2,75 trilijono eurų.
Iki šiol priimtose direktyvose numatyta:
Draudimas šildyti namus iškastiniu kuru
Europos Sąjunga ketina palaipsniui uždrausti šildyti namus anglimi ir dujomis. Jau 2030 metais nebus galima statyti naujų, dujinį šildymą turinčių namų. Nuo 2040 m. visos šeimos turės atsisakyti dujinio šildymo.
Anglies dioksido mokestis kelionėms
Nuo 2027 m. bus apmokestinti tokie degalai kaip dyzelinas, benzinas ir SND, o tai turės didelės įtakos viešojo transporto bilietų ir degalų kainoms.
Anglies dioksido mokestis namų šildymui
Kiekviena šeima, šildanti namus dujomis ar anglimi, bus priversta mokėti papildomą anglies pėdsako mokestį, viršijantį šildymo žaliavos vertę.
Priverstinis su klimato kaita susijęs remontas
Pagal Statybos direktyvą kiekviename pastate, neatitinkančiame energijos standartų, turės būti atlikta šiluminė modernizacija, o jei savininkas neatliks renovacijos, numatytos griežtos finansinės baudos.
Aukštesnės prekių ir paslaugų kainos
Dėl padidėjusių energijos sąnaudų ir privalomų termomodernizavimo investicijų padidės verslininkų patiriamos, su verslu susijusios išlaidos. Be abejo, tai turės įtakos vartotojams.
Vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių uždraudimas
Nuo 2035 m. nebus galima registruoti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių, todėl reikės pirkti brangesnius, elektra varomus automobilius, kurie yra daug mažiau patvarūs nei vidaus degimo varikliais varomos transporto priemonės.
Nepritariu Žaliajam kursui
Kiek sumokėsime už Žaliąjį kursą?
Didžiausia našta, kurią pajus Europos šeimos, yra susijusi su CO2 apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos transporto ir šildymo srityje (ETS2) įvedimu. Ši sistema bus palaipsniui diegiama nuo 2027 m.
Papildomos šildymo išlaidos tipiškai šeimai, atsirandančios dėl ETS2 sistemos (Lenkijos pavyzdys)
Šaltinis: autoriaus darbas, remiantis „ETS2 poveikio lenkų pragyvenimo išlaidoms analize“, p. 5.
Grynosios papildomos 10 000 km pravažiavimo išlaidos, atsirandančios dėl ETS2
Šaltinis: autoriaus darbas, remiantis „ETS2 poveikio lenkų pragyvenimo išlaidoms analize“, p. 42.
- Kiek papildomai mokėsiu už gamtines dujas?
- Kiek papildomai mokėsiu už anglis?
- Kiek papildomai mokėsiu už litrą kuro?
Grynosios papildomos išlaidos gamtinėms dujoms, atsirandančios dėl ETS2 [už MWh]
Šaltinis: autoriaus darbas, remiantis „ETS2 poveikio lenkų pragyvenimo išlaidoms analize“, p. 35.
Grynosios papildomos išlaidos anglims, atsirandančios dėl ETS2 [už toną]
Šaltinis: autoriaus darbas, pagrįstas: „ETS2 poveikio lenkų pragyvenimo išlaidoms analize“, p. 35.
Grynosios papildomos išlaidos degalams (EUR/l)
dyzelinas
benzinas
SND
Šaltinis: autoriaus darbas, remiantis „ETS2 poveikio lenkų pragyvenimo išlaidoms analize“, p. 42.
Sustabdykime šią žaliąją beprotybę!
Aukcionų sistema – mokės skurdžiausiai gyvenantys
Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema veikia kaip aukcionai, o tai reiškia, kad įvairūs subjektai konkuruoja dėl teisės išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Ši sistema verčia didinti energijos kainas, tuo pačiu ribojant ekonomikos plėtrą ir skurdinant visuomenę. Tokia konkurencija remiasi rinkos pagrindu ir yra linkusi į spekuliacijas.
Su ES klimato kaitos politika susijusios milžiniškos išlaidos, kurios darys didelį poveikį skurdžiausiems Europos gyventojams. Europos žaliojo kurso įgyvendinimas lems didesnes daugelio produktų ir paslaugų kainas, taigi ir žemesnį Europos šeimų gyvenimo lygį, didesnį nedarbą ir infliaciją.
Dar nevėlu! Mes protestuojame prieš Žaliąjį kursą!
Nors Europos Sąjunga jau priėmė keletą direktyvų, kuriomis įvedamas Europos žaliasis kursas, ir vis dar rengiami tolesni ideologiniai reglamentai, niekada nevėlu atsisakyti blogų sprendimų. Daugelis politikų iš įvairių šalių kritikuoja Žaliąjį kursą, o parama šiai krypčiai mažėja visoje Europoje.
Verta prisiminti, kad Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad Europos Sąjunga „siekia tvaraus Europos vystymosi, kuris grindžiamas tvariu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, labai konkurencinga socialine rinkos ekonomika”. Mes, ES gyventojai, turime teisę reikalauti šios nuostatos įgyvendinimo.
Atsižvelgdami į čia nurodytus argumentus, prašome visų Europos vyriausybių vadovų neįgyvendinti naujų ir atšaukti jau įgyvendintus teisės aktus, kuriais ES piliečiams nustatomi didžiuliai įpareigojimai ir dideli klimato mokesčiai.
Tikime, kad socialinis pasipriešinimas gali užkirsti kelią energijos nepritekliui, į kurį mus stumia ES biurokratai.
